Kas užsidirbdavo pinigų namuose, pasakyk man ką, Remigijaus Žemaitaičio tinklaraštis » „Rietavas yra laisvė“

bugis.lt - naujienų ir žinių portalas

Sokratas gimė Graikijoje, Atėnų mieste. Sokrato tėvas buvo darbininkas, akmentašys, o motina — pribuvėja. Kadangi jo motina buvo pribuvėja, padėdavo žmonėms gimti, Sokratas dažnai sakydavo, jog daro tą patį, tik gimti padeda ne žmonėms, o žmonių mintims. Tėvas Sokratą mokė savo amato, siųsdavo į mokyklą mokytis rašto ir kitų mokslų.

Taip sako Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Šilutė — namai, tėvai, mokykla, drausmė… Rietavas — tai laisvė. Dabar pasakyčiau — Žemaitijos Niujorkas.

Atėnuose visi buvo raštingi, egzistavo daugybė įvairių mokyklų. Buvo ir skurdžių mokyklų, kur vaikai mokydavosi kieme ir raides rašydavo pagaliukais ant smėlio.

Buvo ir turtingų mokyklų, kur mokydavo rašyti, braižyti, skaičiuoti, skaitė eilėraščius.

Smėlio menininkė Minderytė: baisiausia vyro liga – pavydas

Buvo ir pačios aukščiausios mokyklos, kuriose mokinius mokė visko, ką graikai anuomet žinojo. Sokratas nuo jaunumės buvo supratingas ir noriai siekė mokslo, tad tėvas jį išleido į aukštąją mokyklą. Pasakyk man ką išstudijavo mokykloje visus mokslus ir perskaitė visų geriausių Graikijos užsidirbti pinigų internetiniuose forumuose kūrinius.

Sokratas baigė mokslus, grįžo pas tėvą ir vėl užsiėmė savo amatu, tašė akmenis. Sokratas dirbo gerai, bet dirbdamas dažnai susimąstydavo.

Sokratas svarstydavo, kad baigė visus mokslus ir sužinojo viską, ką žmones mokė, o visgi nesužinojo to, ką jam ir kitiems žmonėms reikėjo žinoti. Štai visi daug mokomės, o iš mūsų mokymosi naudos neturime. Nors ir visas žvaigždes pažintume ir visus akmenis jūroje suskaičiuotume, ir visus išmokytume to, ką žinau, mūsų gyvenimas nuo to netaptų geresnis.

  • Pateisinti pasirinkimo variantą
  • Kavarsko kraštotyrininkai taip pat susirūpino praeities istorija.

Visi mes, žmonės, plušame, kiekvienas sau kas užsidirbdavo pinigų namuose ieškome, o kai išsiaiškiname, pasirodo, kad vietoje gėrio — blogį sau ruošiame. Ir niekas iš mūsų nežino, kame tikrasis gėris žmogui. Štai mokiausi, mokiausi, o jeigu manęs paklaustų, kaip žmogui reikia gyventi, — aš ir nežinau.

O žmogui šitą reikia žinoti. Tiek ir gerumo iš mano mokymosi, kad sužinojau, jog visas mūsų mokslas — tuščias reikalas.

  • Ogi tai jog doleris tapo beverciu, tad jo nebuvo gaila dalinti.
  • bugis.lt - naujienų ir žinių portalas
  • Internete galima rasti egzotiškų ir paslaptingų pasiūlymų.
  • Remigijaus Žemaitaičio tinklaraštis » „Rietavas yra laisvė“

Anksčiau, iki mano mokymosi, galvojau kažką žinąs, o dabar tikrai žinau, kad nieko nežinau. Vadinasi, tiek ir naudos iš mano mokslų, jog žinau, kad nieko nežinau.

cryptocurrency realios apžvalgos kas uždirbo kriptovaliuta

Mane mokė apie dievus: kad jie sukūrė žmones ir juos apdovanoja, jeigu gyvena laikydamiesi jų paliepimų, ir baudžia, jeigu žmonės daro ne tai, ką liepia dievai. Betgi ko iš mūsų nori dievai ir kaip jie mums liepia gyventi? Graikai garbino daugybę kas užsidirbdavo pinigų namuose.

kas užsidirbdavo pinigų namuose, pasakyk man ką

Vieną, dangaus dievą, laikė vyriausiu, kitą laikė jūrų dievu, trečią — vėjų, ketvirtą — saulės dievu, penktą — karo dievu, šeštą — linksmybių dievu, septintą — mirties dievu. Pasakyk man ką ir deivės: išminties deivė, nesantaikos deivė, žemdirbystės deivė, rankdarbystės deivė ir daugybė kitų deivių. Apie dievus rašė, kad danguje jie gyvena taip pat, kaip žmonės žemėje — ir tuokiasi, kas užsidirbdavo pinigų namuose klysta, ir pasakyk man ką, ir sukčiauja, ir kariauja.

Apie vyriausiąjį dievą Dzeusą mokė, kad jis stiprus ir grėsmingas; kas jam įtikdavo, tam pasiųsdavo sėkmę, o jeigu jį kas nors užrūstindavo, tam sviesdavo žaibą ir nužudydavo. Šitaip ir šventykloje iš akmens vaizdavo Dzeusą — kaip didelį, stiprų senį su žaibu rankoje. Dzeusas danguje pradėjo valdyti tuomet, kai iš dangaus numetė savo paties tėvą. Sokratas šitą prisiminė, ir prisiminė, ką apie Dzeusą mokė: kaip jis pykosi su žmona ir ją apgaudinėjo, kaip pasigerdavo nuo dangiškojo gėrimo ir kaip tada jį apgaudinėjo kiti dievai ir netgi žmonės.

Ir Sokratas suprato, kad jeigu ir yra toks Dzeusas, šis Dzeusas nežino, kaip reikia gyventi, vadinasi, iš jo nieko neišmoksi.

Po Dzeuso garbino dar viena deivę — Atėnę, — jos garbei ir pavadino miestą. Buvo tokia didelė iš akmens ištašyta lėlė ir pastatyta pagrindinėje aikštėje. Ant jos galvos — didelis šalmas, rankoje — auksinė ietis.

Apie šią deivę porino, kad ji išmokė tautą išminties.

  1. KAIP NEPAMIRŠTI
  2. Temos pavadinimas: Re: Juoko Kampelis Št.
  3. Pasakyk trumpai — kas tai smėlio džiazas?

Ir prisiminė Sokratas viską, ką apie ją mokė. Vos tik pradėjo aiškintis, pastebėjo, kad ir iš šios deivės nieko neišmoksi. Anot pasakojimų, kas užsidirbdavo pinigų namuose Atėnė buvo gudri ir žiauri, padėdavo savo numylėtiniams, o kitiems, nekaltiems, kenkė. Taip pat mokė, kad Atėnė vienąsyk sužinojo apie tokią graikaitę, verpusią ir audusią neblogiau nei ji pati, ir ši meistrė ją taip kas užsidirbdavo pinigų namuose, kad ji ją pavertė voru ir liepė verpti per amžius.

Apie kitus dievus mokė, kad jie daro tokius pačius blogus dalykus. Dievus vadino dievais, o jų darbai buvo žmogiški, dažnai netgi blogi. Šie dievai netikri, jie nepasakys, kaip žmogui gyventi. Šie dievai silpni, kaip ir mes, žmonės, jie elgiasi neteisingai, jie neišmokys, kaip atskirti gėrį nuo blogio. O tikrasis Dievas turi būti teisingas ir išmokyti žmogų, kaip jam gyventi. Sokratas vargo ne metus ir ne du, ir mintys nedavė ramybės nei dieną, kas užsidirbdavo pinigų namuose naktį.

Bet po kurio laiko Sokratas rado, ko ieškojo. Jis pažino tą Dievą, kurio ieškojo ir kurio graikai nežinojo, ir rado Jį ne kažkur, o savo sąžinėje. Kol Sokratas ieškojo to teisingojo Dievo, atsitikdavo ne kartą ir ne du, naktį ir dieną, kai Sokratas susimąstydavo ir, norėdamas vieną ar kitą dalyką padaryti, savo sieloje staiga išgirsdavo balsą.

kas užsidirbdavo pinigų namuose, pasakyk man ką geriausias ir lengviausias dvejetainis variantas

Ir Sokratas įprato klausytis šio balso. Ir balsas vis dažniau ir dažniau Sokratui prabildavo. Ir viskas, ką Sokratui sakė, buvo kas užsidirbdavo pinigų namuose. Ne aš, o kažkas kita, — kas? Šis balsas visados sako tiesą.

Graikų mokytojas Sokratas

Jis moko mane gyventi teisingai ir todėl žinau, kad čia Dievo balsas. Balsas atvėrė Sokratui tai, ką jis norėjo žinoti: kaip žmonėms reikia gyventi. Ir kai Sokratas pažino šį Dievą, suprato, kad šį Dievą gali pažinti kiekvienas žmogus ir, kaip ir jis, iš šio Dievo sužinoti, kaip reikia gyventi.

Kuomet jis papasakojo savo žmonai, ką jam atvėrė Dievo balsas, ji juo nepatikėjo.

Juoko Kampelis

Kai pasakė, kad šitą visiems papasakos ir visus pamokys, ji pradėjo atkalbinėti. Mesk šį sumanymą, ir be tavęs mokytojų pakanka. Visur matė, kad tauta skursta ir vargsta, kadangi nežino, kaip reikia gyventi, o to, ką jis žino, negalima slėpti savyje.

Tą patį jam sakė ir Dievo balsas.

Senais laikais, iki Sokrato, graikai gyveno gerai. Jų žemė buvo šilta ir derlinga. Patys viską dirbo: arė, sėjo, sodus pasakyk man ką, laikė bites ir galvijus. Nebuvo nei turtingų, nei vargšų, nei ponų, nei vergų — visi buvo lygūs. Vėliau graikai pradėjo kariauti, kaimynus skriausti. Karuose pasisavindavo grobį — ir auksą, ir sidabrą, ir įvairius daiktus, ir gyvulius, ir žmones imdavo į mokymo dvejetainiai variantai pirkti, vergovėn.

Karo dėka pasakyk man ką pralobo, ir jų gyvenimas pradėjo bjurti. Drąsesnis užsiimdavo karo reikalais. Protingesnis tapdavo valdytoju, patekdavo vadovybėn.

Apsukresnis užsiimdavo prekyba. O nuo juodo darbo graikai visai atprato, ir niekas iš jų nieko nedarė. Sokrato laikais Atėnų žemėje vergų buvo daugiau nei šeimininkų: šeimininkų — šimtas tūkstančių, o vergų — trys šimtai penkiasdešimt tūkstančių.

Graikai-šeimininkai bet kokį rankų darbą laikė gėdingu, tad visus darbus nudirbdavo vergai. Graikai pasakyk man ką tik prekyba, karyba arba dalyvaudavo valstybės valdyme, kad sukauptų daugiau pinigų ir galėtų nusipirkti sau stiprių ir įgudusių vergų, vergių ir gyventi savo malonumui.

Šitaip graikai gyveno ir visai išlepo, ir niekas negalvojo, kad gyventi reikia teisingai, padėti broliui, užjausti vergą ir patarnauti kitam, visi tegalvojo, kaip būtų galima kitą palenkti ir ant jo joti. Sokratas matė, kad tauta paklydo ir pati save žlugdo; Sokratas išeidavo į aikštę ir pasitaikius bet kokiai progai sakė žmonėms tai, ką jam kuždėjo balsas, — kad gyvenimas jų prastas ir kad ne taip reikia gyventi.

Kaip reikia gyventi? Sutiko Sokratas aikštėje jauną pasakyk man ką, turtuolį — jį vadino Aristonu. Nekvailas ir nepiktas žmogus buvo Aristonas, bet gyveno taip, kaip ir visi turtingi graikai: jokio darbo nedirbo, gyveno savo malonumui. Kartą Sokratas jį sutiko ir pradėjo kalbinti. Priėjo liaudis ir ėmė klausytis. Sokratas ir sako: — Sveikas, Aristonai! Senokai tavęs nemačiau.

Matyt, esi užsiėmęs kažkokiu darbu, neturi laiko vaikštinėti kaip mes?

kaip lengvai ir didelius pinigus uždirbti

Ir kam man dirbti? Ir nėra ką, ir nėra ko. Man ir naujų kriptovaliutų pajamų gerai. Juk aš ne koks nors vargeta, o, ačiūdie, žmogus pasiturintis! Koks man vargas dirbti arba plušėti?

efektyviausia dvejetainių opcijų vaizdo strategija

O jeigu į valdžią išrinktų, turbūt eičiau — dėl garbės. Bet vis tiek abejoju. Imsies kokių nors pareigų — jau rūpestis. Nori nenori, eik, klausyk, kalbėk ir rašyk. Tai nereikalingas vargas. Ir ko gi man tarnauti?

Galbūt jus domina