Koks yra civilinės teisės pasirinkimas.

I Pareiškėjo argumentai 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilines bylas, kuriose ieškovai daugiabučių namų gyventojai pateikė ieškinius dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos koks yra civilinės teisės pasirinkimas raštų, kuriais nebuvo patenkinti jų prašymai paskirti tam tikrus asmenis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriais toliau — ir administratoriai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas, atsisakydamas tenkinti daugiabučių namų gyventojų prašymus, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau — ir CK 4. Pareiškėjas, konstatavęs, kad yra pakankamas pagrindas abejoti CK 4.

Pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymai grindžiami šiais argumentais. Ginčijamoje CK 4. Bendroji dalinė nuosavybė yra Konstitucijos saugoma vertybė tiek pat, kiek ir asmeninė nuosavybė. Vienas iš nuosavybės neliečiamumo principo turinio elementų yra bendraturčių teisė valdyti, naudoti jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti, įskaitant teisę patiems be jokių apribojimų išsirinkti administratorių, kuris, jų nuomone, yra geriausias specialistas profesionalas, turintis atitinkamą patirtį ir kvalifikaciją.

Paskirtasis administratorius visų pirma atstovauja daugiabučio namo gyventojų, kurie kartu yra ir vartotojai, interesams. Administratoriaus ryšiai su koks yra civilinės teisės pasirinkimas įmonėmis savaime nesuponuoja neobjektyvių koks yra civilinės teisės pasirinkimas sprendimų ar butų ir kitų patalpų savininkų poreikių neatitinkančių paslaugų kainos ir kokybės santykio. Prieš pasirinkdami administratorių savininkai derasi su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikiančiais subjektais ir gali išsirinkti tą, kuris labiausiai atitinka jų lūkesčius ir pasiūlo geriausias paslaugas už bendraturčiams priimtiniausias kainas, todėl nėra pagrindo riboti butų ir kitų patalpų savininkų teisę pasirinkti administratorių.

Nuosavybė įpareigoja — šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija, todėl negalima ignoruoti ir riboti butų ir kitų patalpų savininkų pareigos patiems rūpintis savo nuosavybe, o priešingai — ši pareiga turi būti skatinama siekiant ugdyti pilietinę ir aktyvią visuomenę. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas ginčijamą įstatymo normą, neįvertino minėtų savininkų organizuotumo ir gebėjimo apsispręsti dėl jiems priimtiniausio savo nuosavybės naudojimo ir valdymo būdo.

Taigi įstatymų leidėjo siekis apginti savo nuosavybe nesirūpinančius asmenis nepagrįstai suvaržant kitų, pakankamai organizuotų, butų ir kitų patalpų savininkų galimybę laisvai pasirinkti bet kurį kompetentingą administratorių yra neproporcingas nuosavybės teisės apribojimas. Teisė rinktis administratorių yra apribota gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena ne mažiau negu tūkst.

Kitų miestų gyventojai gali be išlygų rinktis jiems labiausiai priimtiną administratorių, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Ginčijama nuostata ribojama ne tik komunalinių paslaugų teikimo sektoriuje veikiančių ūkio subjektų veikla, bet ir butų ir kitų patalpų savininkų teisė rinktis administratorių, todėl nėra aišku, kodėl, mažųjų miestų gyventojams suteikus palankesnes galimybes rinktis administratorių, sukuriamos prielaidos diskriminuoti didžiųjų miestų gyventojus.

Be to, aiškinant CK 4. Nėra aišku, kodėl butų ir kitų patalpų savininkams, įsteigusiems savininkų bendrijas arba sudariusiems jungtinės veiklos sutartis, suteikiama daugiau teisių ir neribojama jų pasirinkimo laisvė. Minėtu teisiniu reguliavimu taip pat pažeidžiama Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalis, nes butų ir kitų patalpų savininkai, norėdami pasirinkti jiems tinkamą ir jų interesus labiausiai atitinkantį administratorių, susijusį su CK 4.

Narystė bendrijoje gali būti įgyvendinama tik asmenų laisva valia. II Suinteresuoto asmens atstovų argumentai 3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovo Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus dabar — Privatinės teisės skyrius patarėjo Vidmondo Vėgelio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovo pozicija, kuriai pritaria suinteresuoto asmens Seimo atstovas Seimo narys Stasys Šedbaras, grindžiama šiais argumentais.

Ginčijamos CK 4. Dauguma administratorių yra nuosavybės, valdymo ar netiesioginiais papildomos naudos santykiais susiję su šilumos tiekėjais, atliekų vežėjais, komunalinėms paslaugoms reikalingų medžiagų, prietaisų ir įrenginių gamintojais ar tiekėjais.

Dėl tokios padėties kyla interesų konfliktas, nes derybose su komunalinių paslaugų teikėjais administratorius negali tinkamai atstovauti savo klientų — butų ir kitų patalpų savininkų — interesams, o šie nepasitiki administratoriaus sprendimų objektyvumu ir ne visada žino apie jo sąsajas su komunalinių paslaugų teikėjais.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; valstybė teisinėmis priemonėmis turi riboti monopolines tendencijas.

Tam tikri ūkinės veiklos laisvės, įskaitant laisvą paslaugų teikimą ir įsisteigimo laisvę, apribojimai, jei jie dvejetainių opcionų pranašumas ir pagrįsti, gali būti taikomi ir remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49, 56 straipsniais.

Įstatymų leidėjas, priimdamas CK 4. Kartu buvo siekiama laikytis konstitucinio proporcingumo principo, norima išlaikyti Konstitucijos saugomų vertybių pusiausvyrą. III Byloje gauta medžiaga 4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gautos Koks yra civilinės teisės pasirinkimas Respublikos aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės, Lietuvos kaip užsidirbti pinigų grupėms vk rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Dvejetainis variantas google Antanaičio, Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos įgalioto asmens Aistės Cikanaitės-Jankauskės rašytinės nuomonės.

IV Byloje apklausti specialistai 5. Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui apklausti specialistai — Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, šio departamento patarėja Kristina Čiurlytė, šio departamento Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas.

Konstitucinis Teismas I Tyrimo ribos 6. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas prašyme Nr. Nors pareiškėjas minėtame prašyme prašo ištirti CK 4. Taigi Konstitucinis Teismas šioje byloje tirs, ar CK 4. II Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas 7.

Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas prašo ištirti CK 4. Seimas m. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį Civilinis kodeksas įsigaliojo m. Civilinis kodeksas buvo ne kartą keičiamas ir arba papildomas.

Pažymėtina, kad nei šiame, nei kituose CK straipsniuose nebuvo nustatyta jokių apribojimų, kuriais būtų draudžiama pasirinkti tam tikrus asmenis administratoriais. Seimo m. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama CK 4. Bendrojo naudojimo objektų administratoriais negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas išskyrus namus, kuriuose nėra liftųjeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą.

TEISMO AKTAI

Šis draudimas bendrojo naudojimo objektų administratoriui netaikomas administruojant turtą, esantį gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Pažymėtina, kad savivaldybės taryba gali nuspręsti taikyti CK 4. Taigi gyvenamojoje vietovėje, kurioje gyvena ne mažiau negu  tūkst.

Pažymėtina ir tai, kad apribojimai būti administratoriais taikomi tik tiems išvardytiems paslaugų teikėjams, kurie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad iš CK 4.

Minėtomis pataisomis buvo siekiama įtvirtinti priemones, užtikrinančias administratorių veikimą komunalinių paslaugų vartotojų interesais. Kaip matyti iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto m. Priešingu atveju dėl nustatytus reikalavimus atitinkančių administratorių stokos kai kuriose savivaldybėse gali susiklostyti tokia situacija, kad, priėmus minėtus pakeitimus, savivaldybių gyventojai apskritai koks yra civilinės teisės pasirinkimas galimybės pasirinkti administratorių.

Pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK 4. Sprendimą koks yra civilinės teisės pasirinkimas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija.

Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Taigi pagal CK 4.

Šios bylos kontekste paminėtina, kad Vyriausybės m. Taigi pagal šias nuostatas administratorius inter alia organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimus, sudaro sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais ir kontroliuoja jų vykdymą.

Pagal CK 4. Sistemiškai aiškinant CK 4. Vadinasi, pagal CK 4.

Taigi pagal šią nuostatą administratoriams, veikiantiems sutarties su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais pagrindu, netaikomos kitokios nei CK 4. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administratoriams, veikiantiems sutarties su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais pagrindu, taip pat netaikoma CK 4. Sistemiškai vertinant minėtas nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad savininkų bendrija ir jungtinės veiklos sutarties dalyviai vykdo įstatymuose ir ar jungtinės veiklos sutartyje apibrėžtas su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra susijusias funkcijas, pažymėtina, kad administratoriaus, veikiančio sutarties su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais pagrindu, funkcijos nustatytos ne Vyriausybės patvirtintuose nuostatuose, bet su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytoje sutartyje.

Pažymėtina ir tai, kad, butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus bendrijos arba ją likvidavus arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties arba ją nutraukusbūtent paskirtasis administratorius pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus inter alia organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimus, sudaro sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais ir kontroliuoja jų vykdymą.

Pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas aiškintinas ir kitų CK nuostatų kontekste.

Civilinė atsakomybė - 13 psl. - Rašto darbas - bugis.lt

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4. Be to, sistemiškai aiškinant 4. Minėta, jog CK 4. Taigi administratoriui mutatis mutandis taikomos CK 4. Minėta, kad administratorių, veikiančių pagal su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytas sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, veiklai mutatis mutandis taikomas CK 4.

Pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas aiškintinas Konkurencijos įstatymo nuostatų kontekste.

• Ieškoti tik rašto darbų pavadinimuose Ieškoti rašto darbų pavadinimuose ir aprašymuose Civilinė atsakomybė paveikti nusižengusį ar nusikaltusį asmenį, jei bausmė yra turtinio pobūdžio konfiskacija, bauda, dalies atlyginimo išieškojimasji taikoma ne nukentėjusiojo, o valstybės naudai.
• Teisė – Vikipedija

Kaip minėta, pagal CK 4. Konkurencijos įstatymo m. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas, kurį su kitais ūkio subjektais sieja turima tam tikra akcijų arba balsų dalis, bendrai valdomas ar turimas administracinis padalinys, pusė ar daugiau tų pačių narių valdymo ar priežiūros organuose, įsipareigojimai derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, atsakyti už prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, perduoti visą arba dalį pelno ar suteikta teisė naudoti tam tikrą savo turto dalį, ir ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję koks yra civilinės teisės pasirinkimas minėtais ūkio subjektais bet kuriuo iš nurodytų būdų.

Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą ir jo kontekste aiškinant pareiškėjo ginčijamą teisinį reguliavimą, nustatytą CK 4. III Civilinio kodekso 4.

Pareiškėjas prašo koks yra civilinės teisės pasirinkimas CK 4. Pareiškėjo teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu ribojant bendraturčių teisę patiems be jokių apribojimų išsirinkti administratorių, kuris, jų nuomone, yra geriausias specialistas profesionalas, ribojama jų teisė valdyti ir naudoti jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą ir dėl to pažeidžiama Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė — viena pamatinių žmogaus teisių. Šiame straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės inter alia  m.

Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises inter alia  m. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja inter alia  m.

Naršymo meniu

Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas  m. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai  m. Savininko pareigas lemia inter alia nuosavybės objektų specifika — įstatymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į nuosavybės objektų ypatumus, nustatyti tam tikras šių objektų savininkų pareigas ir atsakomybę garantuojamos pajamos interneto forume jų nevykdymą  m.

Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei koks yra civilinės teisės pasirinkimas ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus inter alia  m.

Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją jokiu nuosavybės teisės apribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų nuosavybės teisę į jiems priklausančias patalpas saugo Konstitucija ir įstatymai; Konstitucija ir įstatymai saugo ir gina savininkų teises nepriklausomai nuo to, ar daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta bendrija, ar tokios bendrijos nėra  m.

Tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas  m. Koks yra civilinės teisės pasirinkimas Teismo doktrinoje pažymėta, kad pagal Konstituciją viešojo intereso konstituciškai svarbaus tikslo buvimas gali būti pagrindas apriboti asmens teisę į nuosavybę tik tuo atveju, kai jos neapribojus dėl turto pobūdžio ir arba kitų koks yra civilinės teisės pasirinkimas priežasčių nebūtų įmanoma apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui inter alia  m.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuostatos tiek, kiek koks yra civilinės teisės pasirinkimas jų butų ir kitų patalpų savininkams kyla pareiga užtikrinti daugiabučių namų tinkamą eksploatavimą ir išsaugojimą, yra glaudžiai susijusios su konstitucinėmis vertybėmis, kuriomis grindžiamas šalies ūkis.

Todėl paminėtinos šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, atskleidžiančios iš Konstitucijos, inter alia jos 46 straipsnio, kylančius reikalavimus įstatymų leidėjui reguliuojant ūkinę veiklą, be kita ko, ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje: ūkinės veiklos reguliavimo pagrindinis kriterijus — bendra tautos gerovė; valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens ūkinės veiklos subjektoir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su koks yra civilinės teisės pasirinkimas susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams inter alia  m.

Minėta, jog pareiškėjo ginčijamoje CK 4. Sprendžiant, ar CK 4. Taip pat minėta, kad paskirtasis administratorius inter alia organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimus, sudaro sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais ir kontroliuoja jų vykdymą.

Minėta ir tai, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, jis negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti.

Pažymėtina, kad šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjų, asmenų, teikiančių atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas, kaip pelno siekiančių ūkio subjektų, suinteresuotų paslaugas teikti sau naudingomis sąlygomis, ir administratoriaus, kuris butų ir kitų patalpų savininkų interesais turi jiems naudingomis sąlygomis organizuoti su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą, sudaryti sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais ir kontroliuoti jų vykdymą, interesai yra iš esmės skirtingi.

Konstitucinis Teismas, m. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad minėtos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų koks yra civilinės teisės pasirinkimas srityje. Taigi, ginčijamomis CK nuostatomis įtvirtinus teisinį reguliavimą, kuriuo gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena ne mažiau negu  tūkst. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, CK 4. Vadinasi, CK 4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad CK 4.

IV Civilinio kodekso 4. Pareiškėjo teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos administratorių pasirinkti nevienodomis sąlygomis didžiosiose turinčiose ne mažiau nei  tūkst. Kartu pažeista Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalis, nes butų ir kitų patalpų savininkai, norėdami pasirinkti jiems tinkamą ir jų interesus labiausiai atitinkantį administratorių, privalo įsteigti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir dėl to prisiimti daug papildomų įsipareigojimų.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, koks yra civilinės teisės pasirinkimas kartą yra konstatavęs, jog pagal šiame straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia asmens teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.

Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Aiškindamas Konstitucijos 35 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jose įtvirtinta viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių — teisė į susivienijimus, arba asociacijų laisvė.

Teisė į susivienijimus yra viena iš pilietinio ir politinio veikimo garantijų. Konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių partijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų; Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai; asmuo šią konstitucinę teisę įgyvendina laisva valia, o ši asmens laisva valia yra pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas m.

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad daugiabučių namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, įgyvendina konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo.

Ši konstitucinė teisė gali būti įgyvendinama tik asmens laisva valia.